- trikulis
- 1 trìkulis sm. (1) Sr, LKAI120(Pšš), Rt, Gdž, Mšk, Rd, Rz, Sml, Nj, Rgvl kuliamasis ar minamasis reketys: Kūlimui paspartinti ir palengvinti buvo naudojamas vieno arklio traukiamas kūlimo prietaisas, vadinamas ruliu, bliukiu, blukiu, trikuliu, velenu, volu rš. Pakloja ant laito javus ir važinėja su trìkuliu Šd. Vasarojų kuldavom su trìkuliu Sdb. Javus su trìkuliais kuldavom Stč. Trìkulis linų sėmenim kult Bsg. Su trìkuliu mindavo linus Sdb.
Dictionary of the Lithuanian Language.